- suūbti
- suū̃bti vksm.
.
.
suūbti — suū̃bti, ia, sùūbė intr. DŽ1 1. NdŽ garsiai surikti, sušukti: Sū̃ūbė pry pat ausų, suvirpėjau visa DūnŽ. 2. DŽ1 suūkti (apie pelėdą, apuoką): Seno kapinyno pušyje prie trobelės klaikiai suūbė apuokas rš. 3. suniūkti, sudejuoti: Ka sùūbė tokiu… … Dictionary of the Lithuanian Language
suūbauti — 1. NdŽ, Vkš intens. suūbti 1: Ka nerasi munęs, i suūbauk KlvrŽ. 2. tr. NdŽ ūkaujant sušaukti, sukviesti: Lėkė nūlėkė – kur anus suūbausi DūnŽ. | refl. NdŽ: Bėgsi į vieną pusę i tujau susiūbausi Sd. 3. DŽ1 intens. suūbti 2: Ir aš girdėjau: pelėda… … Dictionary of the Lithuanian Language
suūbčioti — iter. suūbti 2: Suūbčiojo nutūpusi pelėda rš. ūbčioti; suūbčioti … Dictionary of the Lithuanian Language
suūkti — 1 suū̃kti, ia, sùūkė 1. intr. NdŽ, DŽ1 trumpai suūbti (apie pelėdą, apuoką): Krūmuose tai pelėda suūkia, tai arklys sužvengia rš. Apleistame malūne suūkė pelėda K.Bor. 2. intr. NdŽ sušukti, imti ūkti (ppr. susižinant). 3. refl. NdŽ ūkavimu… … Dictionary of the Lithuanian Language
ūbtelėti — ūbtelėti, ėja, ėjo intr. J kiek suūbti, sukaukti: Garsiai ūbtelėjo garvežys rš. Granatos sprogimas ūbtelėjo nepavėlavęs rš … Dictionary of the Lithuanian Language
ūbti — ū̃bti, ia, ė 1. intr. Als šaukti, rėkti, ūkti: Šaukėm, ū̃bėm – i nieko! Žr. Pradėk ū̃bti, visi vilkai išlakstys Lk. Kad mes buvom varpininkūse Notėnūse, liuob ūbs ir ūbs, kūks ir kūks ant senkapiais Šts. 2. tr. šaukiant kviesti, vadinti: Anie… … Dictionary of the Lithuanian Language